Vingiorykštės

Vingiorykštės

2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

VASAROS ŽOLYNAI


K.K.Šiaulytis. Paprastoji rykštenė (solidago  virgaurea).  2008. Škicas

Iš kelionių albumo  

Vasaros žolynai

Baltas drugys butterfly stiliumi pluša sparneliais virš žolynų augmenų – siūruojančių smilgų, kreivų, tiesių, briaunuotų, spygliuotų stiebų stiebelių, lapotų ir plikų kerų, uodžia jų, girliandomis, vainikais, sietynais pabirusius žiedynus, laigo tykodamas paslėpto dievų nektaro,- staiga, kvapų nukautas krenta į pievą, bet, žiūrėk vėl, tarsi prisiminęs skrydžio malonumus kyla saulės spinduliuose nardyti.
Trumpa mūsų vasara... Rūgštynių kuokštai dar neseniai plevėsavę laukuose lyg raudonai žalios vėliavos, dabar styro smilgynuose rudomis pamėklių figūromis, vingiorykščių žiedynai – perregimos vėjų skraistės, žvanga žalvariniais karoliais, pavakariais geltonus žibintus skleidusios nakvišos sustabarėjo, pavirto dantytomis antenomis, svajingos ožrožės - tapo gauromečiais... Tačiau ožrožės virsmas ilgesnis, tai, ne vienos vasaros istorija.( J ) Prieš keliasdešimt metų, pakrūmių, pagirių, miško kirtimų augalas rožiniu kūgio formos žiedynu, gal dėl savo spalvos, o gal dėl to, jog veši ožkų pamėgtose ganiavose, vadintas ožrože, - dabar jau turi kitą, rudenišką vardą – gaurometis. Tikriausiai vardą keisti paskatino  šio augalo ūkinė nauda, mat, ožrožė brandina sėklas su gaurų kuokštais, kurie, pasirodo, tinka pagalvėms kimšti! Ūkyje praverstų ir gauromečio stiebas, iš jo pluošto galima vyti  virves.
Žinia, augalų vaistinės savybės ir šiandien neužmirštos, neseniai pasinaudojau trauklapio gydomąja galia. Tačiau kažin, ar šiais laikais daug yra skanaujančių  trūkažolės (cikorijos) šaknų kavą,  audžiančių dilgėlių pluoštą, vilną dažančių ežeinio (raudonai) ar  bitkrėslės (žaliai) nuovirais...
Bet laukų pelės, vabzdžiai ir paukščiai vis dar kasmet surenka žolynų naudą. Dagiliai „pasirūpina‘‘ ne tik dagių derliumi (mano sode jie įjunko į kosmėjų lysvę).Šie, margus heroldo rūbus vilkintys paukšteliai kartu su  čivyliais, čimčiakais, alksninukais  skraido visų užmirštose palaukėse, pamiškėse, dykrose sėklaudami –  rinkdami, skanaudami vasaros žiedų dovanas.
. Paskutinė pastraipa:  rugsėjo laukuose slepiasi ir nuotykių ieškotojų lobis. Botaninių vardų mintytojai – krikštatėviai ir krikštamotės, jį užmaskavo pavadinę paprastąja rykštene, bet tikrasis, mokslinis augalo vardas  lotynų kalba - solidago  virgaurea (virga aurea – aukso šaka) pasako, ką iš tiesų aptikai  dagilių valdose.

K.K.Šiaulytis
2008


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą