K.K.Šiaulytis. Reinas Bonoje. 2007. Škicas. 24x32
Iš kelionių albumo
Svetingoji Bona (2)
Lenktynės su Reinu
Keletą viešnagės Bonoje dienų skyrėme Reinui –
pėstute įveikėme, akimis tyrinėjome gal dvidešimt kilometrų ilgio pakrantės
ruožą, net buvome nuklydę į gretimą Vokietijos žemę – Reinlandą-Pfalcą. Tačiau
mūsų aprėpta upės atkarpa tėra labai nedidelė viso Reino, kurio ilgis 1360
kilometrų, dalis. Guodėmės tuo, jog ties Bona didžioji Vokietijos upė –
ypatingo grožio. Dešiniajame krante iš kur bežiūrėsi, matysi banguojant
septynių kalnų grandinę – Sibengebirge, ant jų viršūnių dar įžiūrimi viduramžių
pilių griuvėsiai, žemiau atšlaitėse iš miškų žalumos kyšo vėlesnės statybos
pilaičių kuorai. Kairiajame krante -
visuomeniniai ir privatūs parkai, kurortinės vilos, rūmai, virš vešlių
milžiniškų medžių - platanų, bukų, Kalifornijos sekvojų, Atlaso kedrų, Kanadinių
tuopų, kaštonų, skroblų, liepų, įvairių rūšių tujų - ant aukštų uolų iškilusi visos
apylinkės reginiams karaliauja Bad Godesbergo pilis. Nuo jos piečiau esanti Drachenfelso
pilis puošia prie pat Reino prigludusio kalno viršūnę. Šio akmens gūbrio
atšlaitėse įsikūręs, žalsvų Reino vandenų skalaujamas mažytis dailus pasakų
miestukas Kioningsvinteris (Köningswinter). Čia, muziejuje, radome Reino
kraštovaizdžių parodą, kurioje daugiausia XIX amžiaus dailininkų tapyti šių
vietų peizažai. Senose drobėse Reinas ramus, atrodo lėtas, vakaro saulės
nuauksintas, ar sutemų apgaubtas, apsikaišęs burlaiviais, bet, suvoki - ir tada
vyko lenktynės su Reinu, regi norą jam prilygti, siekį taip pat plačiai
aprėpti, jausti savyje galios veržlumą.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 14 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą