Vingiorykštės

Vingiorykštės

2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Vinco Svirskio “Šv. Izidorius”


K.K.Šiaulytis. V.Svirskio “Šv.Izidorius” sakralinio
 lietuvių liaudies meno ekspozicijoje. 
Taikomosios dailės muziejus. 2006. Škicas. 30x40

Vinco Svirskio regėjimai


K.K.Šiaulytis. Skulptorius Vincas Svirskis.
 (1835 01 28 - 1916 03 16). 2002. Akvarelė. 32x24

Iš kelionių albumo

Vinco Svirskio regėjimai


Skulptorius, dievdirbys Vincas Svirskis – bene žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių dailininkas. Matyt todėl, kad savo darbų neliejo iš bronzos, nekalė iš marmuro, o kūrė tik medžio skulptūras, o gal ir todėl, jog atliko paprastų žmonių užsakymus ir gyveno tarp jų – priskiriamas liaudies menininkams. Menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė prieš keturiasdešimt metų išleistoje puikioje monografijoje „Vincas Svirskis“ prilygino jį Kristijonui Donelaičiui.

Svirskis, tarsi paukštis keliauninkas – svirbelis, pusę amžiaus skrajojo vidurio Lietuvoje iš kaimo į kaimą, iš miestelio į miestelį, po ūkininkų sodybas, pakviestas gaspadorių, kurti medinių kryžių. Pasakojama, užsakovai labai vertinę jo meną – kaimai lenktyniavę, kas daugiau turės Svirskio sukurtų paminklų. Dabar išlikę gal ketvirtis iš jo tuo metu pastatytų 250 kryžių. Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje parodoje „Lietuvos sakralinė dailė“ eksponuojama penkiolika Svirskio kryžių ir koplytstulpių. Į muziejų šie kūriniai atkeliavo iš Nevėžio vidurupio laukų, klonių. Skulptūriški Svirskio kryžiai išvagoti ne tik menininko kalto, keliasdešimt metų stovėję vėjų, darganų valioje – suskeldėjo, prisigėrė saulės, turbūt ir mėnulio šviesos... Skulptorius žinojo, atiduodąs savo kūrinius Gamtos malonei. Matyt, jis nujatė ir savo kūrinių meninę vertę, likimą. Man Svirskio kūryba primena didžiųjų XIX a. menininkų – Vincento van Gogho, Paulo Gauguino dailę.

K.K.Šiaulytis

Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios" 2006 m. balandžio 15 d.

2014 m. balandžio 22 d., antradienis

Bonos botanikos parke


K.K.Šiaulytis. Bonos botanikos parke. 2007. Škicas. 29,7x42

Botanikos parko tvenkinio vėžliai


K.K.Šiaulytis. Botanikos parko tvenkinio vėžliai. 2007. Škicas. 17x24

Bonos botanikos parke. Prie tvenkinio


K.K.Šiaulytis. Bonos botanikos parke.
 Prie tvenkinio. 2007. Škicas. 17x24

Pasivaikščiojimas prie Reino


K.K.Šiaulytis. Pasivaikščiojimas prie Reino.
 Tarp Bonos ir Godesbergo. 2007. Škicas. 29,7x42

Sequoia gigantea Bad Godesbergo miesto parke.


K.K.Šiaulytis. Sequoia gigantea Bad Godesbergo miesto parke. 2007. Škicas. 32x24

Bad Godesbergo miesto parke


K.K.Šiaulytis. Bona. Bad Godesbergo miesto parke. 2007. Akvarelė. 25x25

Bona, Bad Godesbergo miesto parke.


K.K.Šiaulytis.Bona, Bad Godesbergo miesto parkas.
 Kanadinė tuopa apaugusi vijokliu. 2007. Akvarelė. 32x24

2014 m. balandžio 11 d., penktadienis

Bad Godesbergo pilis


K.K.Šiaulytis. Vokietija, Bona.
 Bad Godesbergo pilis žvelgiant iš kurorto centro.
 2007. Škicas. 42x29,7

Svetingoji Bona (2) Lenktynės su Reinu


K.K.Šiaulytis. Reinas Bonoje. 2007. Škicas. 24x32

Iš kelionių albumo


Svetingoji Bona (2) 

Lenktynės su Reinu


Keletą viešnagės Bonoje dienų skyrėme Reinui – pėstute įveikėme, akimis tyrinėjome gal dvidešimt kilometrų ilgio pakrantės ruožą, net buvome nuklydę į gretimą Vokietijos žemę – Reinlandą-Pfalcą. Tačiau mūsų aprėpta upės atkarpa tėra labai nedidelė viso Reino, kurio ilgis 1360 kilometrų, dalis. Guodėmės tuo, jog ties Bona didžioji Vokietijos upė – ypatingo grožio. Dešiniajame krante iš kur bežiūrėsi, matysi banguojant septynių kalnų grandinę – Sibengebirge, ant jų viršūnių dar įžiūrimi viduramžių pilių griuvėsiai, žemiau atšlaitėse iš miškų žalumos kyšo vėlesnės statybos pilaičių kuorai. Kairiajame  krante - visuomeniniai ir privatūs parkai, kurortinės vilos, rūmai, virš vešlių milžiniškų medžių - platanų, bukų, Kalifornijos sekvojų, Atlaso kedrų, Kanadinių tuopų, kaštonų, skroblų, liepų, įvairių rūšių tujų - ant aukštų uolų iškilusi visos apylinkės reginiams karaliauja Bad Godesbergo pilis. Nuo jos piečiau esanti Drachenfelso pilis puošia prie pat Reino prigludusio kalno viršūnę. Šio akmens gūbrio atšlaitėse įsikūręs, žalsvų Reino vandenų skalaujamas mažytis dailus pasakų miestukas Kioningsvinteris (Köningswinter). Čia, muziejuje, radome Reino kraštovaizdžių parodą, kurioje daugiausia XIX amžiaus dailininkų tapyti šių vietų peizažai. Senose drobėse Reinas ramus, atrodo lėtas, vakaro saulės nuauksintas, ar sutemų apgaubtas, apsikaišęs burlaiviais, bet, suvoki - ir tada vyko lenktynės su Reinu, regi norą jam prilygti, siekį taip pat plačiai aprėpti, jausti savyje galios veržlumą. 

K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 14 d.


Reino keltų prieplaukoje


K.K.Šiaulytis. Reino keltų prieplaukoje.
2007. Škicas. 17x24

Turkas, kavinukės barmenas, prie Reino


K.K.Šiaulytis. Turkas, kavinukės barmenas, prie Reino. 2007. Škicas. 17x24

Vasaros knygynas Bonoje


K.K.Šiaulytis. Vasaros knygynas Bonoje. 2007. Škicas. 24x32

Sekmadienis prie Reino


K.K.Šiaulytis. Sekmadienis prie Reino. 2007. Škicas. 29,7x42

Svetingoji Bona (1) Menų ir politikos miestas


K.K.Šiaulytis. Liudwigo van Beethoveno paminklas
 katedros aikštėje. Pastatytas 1845.
Skulptorius Ernstas Hahnelis. 2007. Škicas. 42x29,7

Iš kelionių albumo

 Svetingoji Bona (1) 

Menų ir politikos miestas


Neseniai pasibaigė bemaž pusę šimtmečio trukusi Bonos misija būti Vokietijos Federacinės Respublikos sostine. Galingos, tačiau karo negandų nualintos, iš netekčių kylančios Vokietijos sėkmės istorija visada bus siejama su Bona.
 Per keletą XX amžiaus antros pusės dešimtmečių nušvitęs moderniais visuomeniniais pastatais, tiltais, automagistralėmis, pasipuošęs naujais poilsio parkais, skulptūromis, parodų salėmis miestas atvykėlius žavi ir kažkada buvusio, palyginti nedidelio, Reino uosto senove. Bona  įkurta romėnų, pirmajame šimtmetyje prieš Kristų, imperatoriaus Cezario laikais. Nuo 1597-ųjų du šimtus metų Bona buvo Kelno kunigaikštystės sostinė. Tada čia iškilo barokinės bažnyčios ir rūmai –  Kurfiursto rezidencija, Popelsdorfo pilis, miesto rotušė. Katedra – romaninio stiliaus, statyta XI-XIII amžiuje.  Dabar miestas, nors ir netekęs sostinės titulo, išliko politikos, kultūros ir meno centru. Turistus iš visos Europos čia sukviečia Liudvigas van Bethovenas (1770-1827). Bonoje jis gimė, mokėsi muzikos, studijavo universitete. Jam pastatyta keletas paminklų, vyksta įvairiausi muzikos festivaliai ir šventės. Kitas garsias asmenybes vokiečiai prisimena įprastu būdu – štai keliauninkas stabteli Konrado Adenauerio aikštėje, žingsniuoja ar rieda Adenauerio  arba Villi Brandto alėja, Kenedžio tiltu, aplanko Augusto Make namą - muziejų... XX amžiuje miestas išaugo, išsiplėtė prisijungęs pareinės kurortą Bad Godesbergą, bei miestelius – Beuelą, Hardtbergą, Riungsdorfą, Melemą.
Keletą dienų Bonos architektūra, parkais ir Reinu turėjome galimybę grožėtis ir mes, du vilniečiai – aš, bei kolega tapytojas ir vitražistas Gintaras Kraujelis. Keliavome Reino pakrančių promenadomis  žvelgdami į upe dundančias baržas, neskubrius  turistinius motorlaivius ir nuolat besikeičiančias padanges, jose – iš kažkur atlėkusius rūkus ir debesis, primenančius tai romantiškus slibinus, tai jūrų bangas ar šarvuotų riterių pulkus. Eskizavome, fotografavome, stebėjome žiedų puikybe nutviskusius pareinės parkus ir kalnus. Kokie vėjai mus čia atnešė? Bonos Hardtbergo rotušėje jau dvidešimt metų rengiamos užsienio dailininkų parodos, yra buvę ir Lietuvos menininkų ekspozicijų, o šiemet gegužės-birželio mėnesiais čia eksponuojami mūsų darbai – Gintaro tapyba ir mano kelionių po Lietuvą akvarelės. Parodą padėjo surengti Lietuvos ambasados Vokietijoje Bonos skyrius ir Bonos miesto Kultūros tarnyba. Parodos atidaryme dalyvavo, kaip informavo spauda, „gausus Vokietijos verslininkų ir politikų, diplomatinio korpuso atstovų būrys‘‘. Džiaugiamės, jog mūsų parodą aplankė Kelne, Bonoje bei jų apylinkėse gyvenantys lietuviai.

K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 9d.


2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis

2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

Keramikų simpoziumas "Muoline ruokunda"


K.K.Šiaulytis. Keramikų simpoziumas "Muoline ruokunda",
Bilionys, Laukuvos kraštas. 2007. Škicas. 29,7x42

Keramikų simpoziumas 2


K.K.Šiaulytis. Pastogėje. 2007. Škicas. 29,7x42

Keramikų simpoziumas 3


K.K.Šiaulytis. Keramikai. 2007. Škicas. 29,7x42

Žinomi žmonės





K.K.Šiaulytis. Portretai atvirukuose.
 2010. Škicai. 14,5x10

Puota


K.K.Šiaulytis. Puota. Pirtyje pas Antaną. 2004. Škicas. 24x32

Suomija. Pušelės uolėtame krante


K.K.Šiaulytis. Suomija. Pušelės uolėtame krante. 1996. Škicas, akvareliniai pieštukai

Suomijoje


K.K.Šiaulytis. Suomija. Prieplauka pietiniuose Suomijos fiorduose. 1996. Škicas, akvareliniai pieštukai

VASAROS ŽOLYNAI


K.K.Šiaulytis. Paprastoji rykštenė (solidago  virgaurea).  2008. Škicas

Iš kelionių albumo  

Vasaros žolynai

Baltas drugys butterfly stiliumi pluša sparneliais virš žolynų augmenų – siūruojančių smilgų, kreivų, tiesių, briaunuotų, spygliuotų stiebų stiebelių, lapotų ir plikų kerų, uodžia jų, girliandomis, vainikais, sietynais pabirusius žiedynus, laigo tykodamas paslėpto dievų nektaro,- staiga, kvapų nukautas krenta į pievą, bet, žiūrėk vėl, tarsi prisiminęs skrydžio malonumus kyla saulės spinduliuose nardyti.
Trumpa mūsų vasara... Rūgštynių kuokštai dar neseniai plevėsavę laukuose lyg raudonai žalios vėliavos, dabar styro smilgynuose rudomis pamėklių figūromis, vingiorykščių žiedynai – perregimos vėjų skraistės, žvanga žalvariniais karoliais, pavakariais geltonus žibintus skleidusios nakvišos sustabarėjo, pavirto dantytomis antenomis, svajingos ožrožės - tapo gauromečiais... Tačiau ožrožės virsmas ilgesnis, tai, ne vienos vasaros istorija.( J ) Prieš keliasdešimt metų, pakrūmių, pagirių, miško kirtimų augalas rožiniu kūgio formos žiedynu, gal dėl savo spalvos, o gal dėl to, jog veši ožkų pamėgtose ganiavose, vadintas ožrože, - dabar jau turi kitą, rudenišką vardą – gaurometis. Tikriausiai vardą keisti paskatino  šio augalo ūkinė nauda, mat, ožrožė brandina sėklas su gaurų kuokštais, kurie, pasirodo, tinka pagalvėms kimšti! Ūkyje praverstų ir gauromečio stiebas, iš jo pluošto galima vyti  virves.
Žinia, augalų vaistinės savybės ir šiandien neužmirštos, neseniai pasinaudojau trauklapio gydomąja galia. Tačiau kažin, ar šiais laikais daug yra skanaujančių  trūkažolės (cikorijos) šaknų kavą,  audžiančių dilgėlių pluoštą, vilną dažančių ežeinio (raudonai) ar  bitkrėslės (žaliai) nuovirais...
Bet laukų pelės, vabzdžiai ir paukščiai vis dar kasmet surenka žolynų naudą. Dagiliai „pasirūpina‘‘ ne tik dagių derliumi (mano sode jie įjunko į kosmėjų lysvę).Šie, margus heroldo rūbus vilkintys paukšteliai kartu su  čivyliais, čimčiakais, alksninukais  skraido visų užmirštose palaukėse, pamiškėse, dykrose sėklaudami –  rinkdami, skanaudami vasaros žiedų dovanas.
. Paskutinė pastraipa:  rugsėjo laukuose slepiasi ir nuotykių ieškotojų lobis. Botaninių vardų mintytojai – krikštatėviai ir krikštamotės, jį užmaskavo pavadinę paprastąja rykštene, bet tikrasis, mokslinis augalo vardas  lotynų kalba - solidago  virgaurea (virga aurea – aukso šaka) pasako, ką iš tiesų aptikai  dagilių valdose.

K.K.Šiaulytis
2008


Dagys


K.K.Šiaulytis. Dagys. 2008. Škicas. 25x18

Paupio žolynai


K.K.Šiaulytis. Paupio žolynai. Veronika. (Prie Yžnės upės) 2007. Škicas

Vingiorykštės žiedynai


K.K.Šiaulytis. Vingiorykštės žiedynai. 2008. Škicas. 32x24

Torūnė. Vyslos krantinė



K.K.Šiaulytis. Lenkija, Torūnė. Vasaros pavakarys Vyslos krantinėje. 2005. Škicas. 29,7x42

Jonas prie knygų baro


K.K.Šiaulytis. Jonas prie knygų baro. Vilnius, Vinetu knygynas, Škicavimo diena. 2011. Škicas. 24x32

Žiedynai


K.K.Šiaulytis. Augalo (rūgštynės) žiedynų konstrukcija.
 (Prie Neries, Žvėryne, Vilniuje). 2004. Škicas. 42x29,7

Dusetų vasara


K.K.Šiaulytis. Dusetų vasara. Prancūzė škicuoja nasturtų girliandas. 2007. Škicas. 29,7x42