Žodis „vasara“, pas mus, Lietuvoje, kur tokie ryškūs skirtumai tarp metų laikų, ištariamas ir tarsi kaip sinonimas tokiems maloniems žodžiams – kelionė, žaluma, vešėjimas, gamta... Taigi, - „Vasaros škicai“, tai, mažų ir didesnių kelionių įspūdžiai, veržlių, linksmų žmonių gyvenimų akimirkos, portretai, gamtos reginių erdvės ir spalvos...
Vingiorykštės
Rodomi pranešimai su žymėmis Vokietija - Germany. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vokietija - Germany. Rodyti visus pranešimus
2014 m. balandžio 22 d., antradienis
Bona, Bad Godesbergo miesto parke.
K.K.Šiaulytis.Bona, Bad Godesbergo miesto parkas.
Kanadinė tuopa apaugusi vijokliu. 2007. Akvarelė. 32x24
2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis
2014 m. balandžio 11 d., penktadienis
Bad Godesbergo pilis
K.K.Šiaulytis. Vokietija, Bona.
Bad Godesbergo pilis žvelgiant iš kurorto centro.
2007. Škicas. 42x29,7
Svetingoji Bona (2) Lenktynės su Reinu
K.K.Šiaulytis. Reinas Bonoje. 2007. Škicas. 24x32
Iš kelionių albumo
Svetingoji Bona (2)
Lenktynės su Reinu
Keletą viešnagės Bonoje dienų skyrėme Reinui –
pėstute įveikėme, akimis tyrinėjome gal dvidešimt kilometrų ilgio pakrantės
ruožą, net buvome nuklydę į gretimą Vokietijos žemę – Reinlandą-Pfalcą. Tačiau
mūsų aprėpta upės atkarpa tėra labai nedidelė viso Reino, kurio ilgis 1360
kilometrų, dalis. Guodėmės tuo, jog ties Bona didžioji Vokietijos upė –
ypatingo grožio. Dešiniajame krante iš kur bežiūrėsi, matysi banguojant
septynių kalnų grandinę – Sibengebirge, ant jų viršūnių dar įžiūrimi viduramžių
pilių griuvėsiai, žemiau atšlaitėse iš miškų žalumos kyšo vėlesnės statybos
pilaičių kuorai. Kairiajame krante -
visuomeniniai ir privatūs parkai, kurortinės vilos, rūmai, virš vešlių
milžiniškų medžių - platanų, bukų, Kalifornijos sekvojų, Atlaso kedrų, Kanadinių
tuopų, kaštonų, skroblų, liepų, įvairių rūšių tujų - ant aukštų uolų iškilusi visos
apylinkės reginiams karaliauja Bad Godesbergo pilis. Nuo jos piečiau esanti Drachenfelso
pilis puošia prie pat Reino prigludusio kalno viršūnę. Šio akmens gūbrio
atšlaitėse įsikūręs, žalsvų Reino vandenų skalaujamas mažytis dailus pasakų
miestukas Kioningsvinteris (Köningswinter). Čia, muziejuje, radome Reino
kraštovaizdžių parodą, kurioje daugiausia XIX amžiaus dailininkų tapyti šių
vietų peizažai. Senose drobėse Reinas ramus, atrodo lėtas, vakaro saulės
nuauksintas, ar sutemų apgaubtas, apsikaišęs burlaiviais, bet, suvoki - ir tada
vyko lenktynės su Reinu, regi norą jam prilygti, siekį taip pat plačiai
aprėpti, jausti savyje galios veržlumą.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 14 d.
Svetingoji Bona (1) Menų ir politikos miestas
K.K.Šiaulytis. Liudwigo van Beethoveno paminklas
katedros aikštėje. Pastatytas 1845.
Skulptorius Ernstas Hahnelis. 2007. Škicas. 42x29,7
Iš kelionių albumo
Svetingoji Bona (1)
Menų ir politikos miestas
Neseniai pasibaigė bemaž pusę šimtmečio trukusi
Bonos misija būti Vokietijos Federacinės Respublikos sostine. Galingos, tačiau
karo negandų nualintos, iš netekčių kylančios Vokietijos sėkmės istorija visada
bus siejama su Bona.
Per keletą
XX amžiaus antros pusės dešimtmečių nušvitęs moderniais visuomeniniais pastatais,
tiltais, automagistralėmis, pasipuošęs naujais poilsio parkais, skulptūromis,
parodų salėmis miestas atvykėlius žavi ir kažkada buvusio, palyginti nedidelio,
Reino uosto senove. Bona įkurta romėnų, pirmajame
šimtmetyje prieš Kristų, imperatoriaus Cezario laikais. Nuo 1597-ųjų du šimtus
metų Bona buvo Kelno kunigaikštystės sostinė. Tada čia iškilo barokinės
bažnyčios ir rūmai – Kurfiursto
rezidencija, Popelsdorfo pilis, miesto rotušė. Katedra – romaninio stiliaus,
statyta XI-XIII amžiuje. Dabar miestas, nors
ir netekęs sostinės titulo, išliko politikos, kultūros ir meno centru. Turistus
iš visos Europos čia sukviečia Liudvigas van Bethovenas (1770-1827). Bonoje jis
gimė, mokėsi muzikos, studijavo universitete. Jam pastatyta keletas paminklų,
vyksta įvairiausi muzikos festivaliai ir šventės. Kitas garsias asmenybes vokiečiai
prisimena įprastu būdu – štai keliauninkas stabteli Konrado Adenauerio aikštėje,
žingsniuoja ar rieda Adenauerio arba Villi
Brandto alėja, Kenedžio tiltu, aplanko Augusto Make namą - muziejų... XX
amžiuje miestas išaugo, išsiplėtė prisijungęs pareinės kurortą Bad Godesbergą, bei
miestelius – Beuelą, Hardtbergą, Riungsdorfą, Melemą.
Keletą dienų Bonos architektūra, parkais ir Reinu turėjome
galimybę grožėtis ir mes, du vilniečiai – aš, bei kolega tapytojas ir
vitražistas Gintaras Kraujelis. Keliavome Reino pakrančių promenadomis žvelgdami į upe dundančias baržas, neskubrius turistinius motorlaivius ir nuolat
besikeičiančias padanges, jose – iš kažkur atlėkusius rūkus ir debesis,
primenančius tai romantiškus slibinus, tai jūrų bangas ar šarvuotų riterių
pulkus. Eskizavome, fotografavome, stebėjome žiedų puikybe nutviskusius
pareinės parkus ir kalnus. Kokie vėjai mus čia atnešė? Bonos Hardtbergo
rotušėje jau dvidešimt metų rengiamos užsienio dailininkų parodos, yra buvę ir
Lietuvos menininkų ekspozicijų, o šiemet gegužės-birželio mėnesiais čia
eksponuojami mūsų darbai – Gintaro tapyba ir mano kelionių po Lietuvą
akvarelės. Parodą padėjo surengti Lietuvos ambasados Vokietijoje Bonos skyrius ir
Bonos miesto Kultūros tarnyba. Parodos atidaryme dalyvavo, kaip informavo
spauda, „gausus Vokietijos verslininkų ir politikų, diplomatinio korpuso
atstovų būrys‘‘. Džiaugiamės, jog mūsų parodą aplankė Kelne, Bonoje bei jų
apylinkėse gyvenantys lietuviai.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 9d.
2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)



















