K.K.Šiaulytis. V.Svirskio “Šv.Izidorius” sakralinio
lietuvių liaudies meno ekspozicijoje.
Taikomosios dailės muziejus. 2006. Škicas. 30x40
Vingiorykštės
2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis
Vinco Svirskio “Šv. Izidorius”
K.K.Šiaulytis. V.Svirskio “Šv.Izidorius” sakralinio
lietuvių liaudies meno ekspozicijoje.
Taikomosios dailės muziejus. 2006. Škicas. 30x40
Vinco Svirskio regėjimai
K.K.Šiaulytis. Skulptorius Vincas Svirskis.
(1835 01 28 - 1916 03 16). 2002. Akvarelė. 32x24
Iš kelionių albumo
Vinco Svirskio regėjimai
Skulptorius, dievdirbys Vincas Svirskis – bene žymiausias XIX a. pabaigos
lietuvių dailininkas. Matyt todėl, kad savo darbų neliejo iš bronzos, nekalė iš
marmuro, o kūrė tik medžio skulptūras, o gal ir todėl, jog atliko paprastų
žmonių užsakymus ir gyveno tarp jų – priskiriamas liaudies menininkams.
Menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė prieš keturiasdešimt metų išleistoje puikioje
monografijoje „Vincas Svirskis“ prilygino jį Kristijonui Donelaičiui.
Svirskis, tarsi paukštis keliauninkas – svirbelis, pusę amžiaus skrajojo
vidurio Lietuvoje iš kaimo į kaimą, iš miestelio į miestelį, po ūkininkų
sodybas, pakviestas gaspadorių, kurti medinių kryžių. Pasakojama, užsakovai
labai vertinę jo meną – kaimai lenktyniavę, kas daugiau turės Svirskio sukurtų
paminklų. Dabar išlikę gal ketvirtis iš jo tuo metu pastatytų 250 kryžių.
Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje parodoje „Lietuvos sakralinė
dailė“ eksponuojama penkiolika Svirskio kryžių ir koplytstulpių. Į muziejų šie
kūriniai atkeliavo iš Nevėžio vidurupio laukų, klonių. Skulptūriški Svirskio kryžiai
išvagoti ne tik menininko kalto, keliasdešimt metų stovėję vėjų, darganų
valioje – suskeldėjo, prisigėrė saulės, turbūt ir mėnulio šviesos... Skulptorius
žinojo, atiduodąs savo kūrinius Gamtos malonei. Matyt, jis nujatė ir savo
kūrinių meninę vertę, likimą. Man Svirskio kūryba primena didžiųjų XIX a.
menininkų – Vincento van Gogho, Paulo Gauguino dailę.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios" 2006 m. balandžio 15 d.
2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis
Vinco Svirskio skulptūra "Verkit, aniolai..." 1892
K.K.Šiaulytis. Vinco Svirskio skulptūra
"Verkit, aniolai..." 1892. 2006. Škicas. 40x30
Vinco Svirskio skulptūros "Šv. Agota" ir "Švč. Mergelė Marija"
K.K.Šiaulytis. Vinco Svirskio skulptūros
"Šv. Agota" ir "Švč. Mergelė Marija". 2006. Škicas. 40x30
Vinco Svirskio skulptūra "Kristus su kryžiumi"
K.K.Šiaulytis. Vinco Svirskio skulptūra "Kristus su kryžiumi". 2006. Škicas. 32x24
Vinco Svirskio skulptūros. "Šv. Pranciškus"
K.K.Šiaulytis. Vinco Svirskio skulptūros. "Šv. Pranciškus". 2006. 32x24
2014 m. balandžio 22 d., antradienis
Botanikos parko tvenkinio vėžliai
K.K.Šiaulytis. Botanikos parko tvenkinio vėžliai. 2007. Škicas. 17x24
Bonos botanikos parke. Prie tvenkinio
K.K.Šiaulytis. Bonos botanikos parke.
Prie tvenkinio. 2007. Škicas. 17x24
Pasivaikščiojimas prie Reino
K.K.Šiaulytis. Pasivaikščiojimas prie Reino.
Tarp Bonos ir Godesbergo. 2007. Škicas. 29,7x42
Sequoia gigantea Bad Godesbergo miesto parke.
K.K.Šiaulytis. Sequoia gigantea Bad Godesbergo miesto parke. 2007. Škicas. 32x24
Bona, Bad Godesbergo miesto parke.
K.K.Šiaulytis.Bona, Bad Godesbergo miesto parkas.
Kanadinė tuopa apaugusi vijokliu. 2007. Akvarelė. 32x24
2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis
Drachenfelso kalnas prie Reino
K.K.Šiaulytis. Drachenfelso kalnas prie Reino,
žvelgiant iš Melemo pusės. 2007. Akvarelė. 29,7x42
2014 m. balandžio 11 d., penktadienis
Bad Godesbergo pilis
K.K.Šiaulytis. Vokietija, Bona.
Bad Godesbergo pilis žvelgiant iš kurorto centro.
2007. Škicas. 42x29,7
Svetingoji Bona (2) Lenktynės su Reinu
K.K.Šiaulytis. Reinas Bonoje. 2007. Škicas. 24x32
Iš kelionių albumo
Svetingoji Bona (2)
Lenktynės su Reinu
Keletą viešnagės Bonoje dienų skyrėme Reinui –
pėstute įveikėme, akimis tyrinėjome gal dvidešimt kilometrų ilgio pakrantės
ruožą, net buvome nuklydę į gretimą Vokietijos žemę – Reinlandą-Pfalcą. Tačiau
mūsų aprėpta upės atkarpa tėra labai nedidelė viso Reino, kurio ilgis 1360
kilometrų, dalis. Guodėmės tuo, jog ties Bona didžioji Vokietijos upė –
ypatingo grožio. Dešiniajame krante iš kur bežiūrėsi, matysi banguojant
septynių kalnų grandinę – Sibengebirge, ant jų viršūnių dar įžiūrimi viduramžių
pilių griuvėsiai, žemiau atšlaitėse iš miškų žalumos kyšo vėlesnės statybos
pilaičių kuorai. Kairiajame krante -
visuomeniniai ir privatūs parkai, kurortinės vilos, rūmai, virš vešlių
milžiniškų medžių - platanų, bukų, Kalifornijos sekvojų, Atlaso kedrų, Kanadinių
tuopų, kaštonų, skroblų, liepų, įvairių rūšių tujų - ant aukštų uolų iškilusi visos
apylinkės reginiams karaliauja Bad Godesbergo pilis. Nuo jos piečiau esanti Drachenfelso
pilis puošia prie pat Reino prigludusio kalno viršūnę. Šio akmens gūbrio
atšlaitėse įsikūręs, žalsvų Reino vandenų skalaujamas mažytis dailus pasakų
miestukas Kioningsvinteris (Köningswinter). Čia, muziejuje, radome Reino
kraštovaizdžių parodą, kurioje daugiausia XIX amžiaus dailininkų tapyti šių
vietų peizažai. Senose drobėse Reinas ramus, atrodo lėtas, vakaro saulės
nuauksintas, ar sutemų apgaubtas, apsikaišęs burlaiviais, bet, suvoki - ir tada
vyko lenktynės su Reinu, regi norą jam prilygti, siekį taip pat plačiai
aprėpti, jausti savyje galios veržlumą.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 14 d.
Turkas, kavinukės barmenas, prie Reino
K.K.Šiaulytis. Turkas, kavinukės barmenas, prie Reino. 2007. Škicas. 17x24
Svetingoji Bona (1) Menų ir politikos miestas
K.K.Šiaulytis. Liudwigo van Beethoveno paminklas
katedros aikštėje. Pastatytas 1845.
Skulptorius Ernstas Hahnelis. 2007. Škicas. 42x29,7
Iš kelionių albumo
Svetingoji Bona (1)
Menų ir politikos miestas
Neseniai pasibaigė bemaž pusę šimtmečio trukusi
Bonos misija būti Vokietijos Federacinės Respublikos sostine. Galingos, tačiau
karo negandų nualintos, iš netekčių kylančios Vokietijos sėkmės istorija visada
bus siejama su Bona.
Per keletą
XX amžiaus antros pusės dešimtmečių nušvitęs moderniais visuomeniniais pastatais,
tiltais, automagistralėmis, pasipuošęs naujais poilsio parkais, skulptūromis,
parodų salėmis miestas atvykėlius žavi ir kažkada buvusio, palyginti nedidelio,
Reino uosto senove. Bona įkurta romėnų, pirmajame
šimtmetyje prieš Kristų, imperatoriaus Cezario laikais. Nuo 1597-ųjų du šimtus
metų Bona buvo Kelno kunigaikštystės sostinė. Tada čia iškilo barokinės
bažnyčios ir rūmai – Kurfiursto
rezidencija, Popelsdorfo pilis, miesto rotušė. Katedra – romaninio stiliaus,
statyta XI-XIII amžiuje. Dabar miestas, nors
ir netekęs sostinės titulo, išliko politikos, kultūros ir meno centru. Turistus
iš visos Europos čia sukviečia Liudvigas van Bethovenas (1770-1827). Bonoje jis
gimė, mokėsi muzikos, studijavo universitete. Jam pastatyta keletas paminklų,
vyksta įvairiausi muzikos festivaliai ir šventės. Kitas garsias asmenybes vokiečiai
prisimena įprastu būdu – štai keliauninkas stabteli Konrado Adenauerio aikštėje,
žingsniuoja ar rieda Adenauerio arba Villi
Brandto alėja, Kenedžio tiltu, aplanko Augusto Make namą - muziejų... XX
amžiuje miestas išaugo, išsiplėtė prisijungęs pareinės kurortą Bad Godesbergą, bei
miestelius – Beuelą, Hardtbergą, Riungsdorfą, Melemą.
Keletą dienų Bonos architektūra, parkais ir Reinu turėjome
galimybę grožėtis ir mes, du vilniečiai – aš, bei kolega tapytojas ir
vitražistas Gintaras Kraujelis. Keliavome Reino pakrančių promenadomis žvelgdami į upe dundančias baržas, neskubrius turistinius motorlaivius ir nuolat
besikeičiančias padanges, jose – iš kažkur atlėkusius rūkus ir debesis,
primenančius tai romantiškus slibinus, tai jūrų bangas ar šarvuotų riterių
pulkus. Eskizavome, fotografavome, stebėjome žiedų puikybe nutviskusius
pareinės parkus ir kalnus. Kokie vėjai mus čia atnešė? Bonos Hardtbergo
rotušėje jau dvidešimt metų rengiamos užsienio dailininkų parodos, yra buvę ir
Lietuvos menininkų ekspozicijų, o šiemet gegužės-birželio mėnesiais čia
eksponuojami mūsų darbai – Gintaro tapyba ir mano kelionių po Lietuvą
akvarelės. Parodą padėjo surengti Lietuvos ambasados Vokietijoje Bonos skyrius ir
Bonos miesto Kultūros tarnyba. Parodos atidaryme dalyvavo, kaip informavo
spauda, „gausus Vokietijos verslininkų ir politikų, diplomatinio korpuso
atstovų būrys‘‘. Džiaugiamės, jog mūsų parodą aplankė Kelne, Bonoje bei jų
apylinkėse gyvenantys lietuviai.
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2007 m. birželio 9d.
2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis
Grifonas
K.K.Šiaulytis. Grifonas.
Bona. Vienuolyno galerijos kolonos kapitelio reljefas. 2007. Škicas. 10x14,5
2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis
Vilnius. Škicavimo diena
K.K.Šiaulytis.Vilnius. Pro Tamošaičių galerijos langą.
(Škicavimo diena). 2011. Škicas. 24x32
2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis
Keramikų simpoziumas "Muoline ruokunda"
K.K.Šiaulytis. Keramikų simpoziumas "Muoline ruokunda",
Bilionys, Laukuvos kraštas. 2007. Škicas. 29,7x42
Suomija. Pušelės uolėtame krante
K.K.Šiaulytis. Suomija. Pušelės uolėtame krante. 1996. Škicas, akvareliniai pieštukai
Suomijoje
K.K.Šiaulytis. Suomija. Prieplauka pietiniuose Suomijos fiorduose. 1996. Škicas, akvareliniai pieštukai
VASAROS ŽOLYNAI
K.K.Šiaulytis. Paprastoji rykštenė (solidago virgaurea). 2008. Škicas
Iš kelionių albumo
Vasaros žolynai
Baltas drugys butterfly stiliumi
pluša sparneliais virš žolynų augmenų – siūruojančių smilgų, kreivų, tiesių,
briaunuotų, spygliuotų stiebų stiebelių, lapotų ir plikų kerų, uodžia jų,
girliandomis, vainikais, sietynais pabirusius žiedynus, laigo tykodamas paslėpto
dievų nektaro,- staiga, kvapų nukautas krenta į pievą, bet, žiūrėk vėl, tarsi
prisiminęs skrydžio malonumus kyla saulės spinduliuose nardyti.
Trumpa mūsų vasara... Rūgštynių kuokštai dar neseniai plevėsavę laukuose
lyg raudonai žalios vėliavos, dabar styro smilgynuose rudomis pamėklių
figūromis, vingiorykščių žiedynai – perregimos vėjų skraistės, žvanga
žalvariniais karoliais, pavakariais geltonus žibintus skleidusios nakvišos
sustabarėjo, pavirto dantytomis antenomis, svajingos ožrožės - tapo gauromečiais...
Tačiau ožrožės virsmas ilgesnis, tai, ne vienos vasaros istorija.( J ) Prieš keliasdešimt metų, pakrūmių, pagirių,
miško kirtimų augalas rožiniu kūgio formos žiedynu, gal dėl savo spalvos, o gal
dėl to, jog veši ožkų pamėgtose ganiavose, vadintas ožrože, - dabar jau turi
kitą, rudenišką vardą – gaurometis. Tikriausiai vardą keisti paskatino šio augalo ūkinė nauda, mat, ožrožė brandina
sėklas su gaurų kuokštais, kurie, pasirodo, tinka pagalvėms kimšti! Ūkyje
praverstų ir gauromečio stiebas, iš jo pluošto galima vyti virves.
Žinia, augalų vaistinės savybės ir šiandien neužmirštos, neseniai pasinaudojau
trauklapio gydomąja galia. Tačiau kažin, ar šiais laikais daug yra skanaujančių
trūkažolės (cikorijos) šaknų kavą, audžiančių dilgėlių pluoštą, vilną dažančių
ežeinio (raudonai) ar bitkrėslės
(žaliai) nuovirais...
Bet laukų pelės, vabzdžiai ir paukščiai vis dar kasmet surenka žolynų naudą.
Dagiliai „pasirūpina‘‘ ne tik dagių derliumi (mano sode jie įjunko į kosmėjų
lysvę).Šie, margus heroldo rūbus vilkintys paukšteliai kartu su čivyliais, čimčiakais, alksninukais skraido visų užmirštose palaukėse, pamiškėse,
dykrose sėklaudami – rinkdami, skanaudami
vasaros žiedų dovanas.
. Paskutinė pastraipa: rugsėjo
laukuose slepiasi ir nuotykių ieškotojų lobis. Botaninių vardų mintytojai –
krikštatėviai ir krikštamotės, jį užmaskavo pavadinę paprastąja rykštene, bet
tikrasis, mokslinis augalo vardas lotynų
kalba - solidago virgaurea (virga aurea – aukso šaka) pasako,
ką iš tiesų aptikai dagilių valdose.
K.K.Šiaulytis
2008
Torūnė. Vyslos krantinė
K.K.Šiaulytis. Lenkija, Torūnė. Vasaros pavakarys Vyslos krantinėje. 2005. Škicas. 29,7x42
Jonas prie knygų baro
K.K.Šiaulytis. Jonas prie knygų baro. Vilnius, Vinetu knygynas, Škicavimo diena. 2011. Škicas. 24x32
Žiedynai
K.K.Šiaulytis. Augalo (rūgštynės) žiedynų konstrukcija.
(Prie Neries, Žvėryne, Vilniuje). 2004. Škicas. 42x29,7
Dusetų vasara
K.K.Šiaulytis. Dusetų vasara. Prancūzė škicuoja nasturtų girliandas. 2007. Škicas. 29,7x42
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)