Vingiorykštės

Vingiorykštės

2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Vinco Svirskio “Šv. Izidorius”


K.K.Šiaulytis. V.Svirskio “Šv.Izidorius” sakralinio
 lietuvių liaudies meno ekspozicijoje. 
Taikomosios dailės muziejus. 2006. Škicas. 30x40

Vinco Svirskio regėjimai


K.K.Šiaulytis. Skulptorius Vincas Svirskis.
 (1835 01 28 - 1916 03 16). 2002. Akvarelė. 32x24

Iš kelionių albumo

Vinco Svirskio regėjimai


Skulptorius, dievdirbys Vincas Svirskis – bene žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių dailininkas. Matyt todėl, kad savo darbų neliejo iš bronzos, nekalė iš marmuro, o kūrė tik medžio skulptūras, o gal ir todėl, jog atliko paprastų žmonių užsakymus ir gyveno tarp jų – priskiriamas liaudies menininkams. Menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė prieš keturiasdešimt metų išleistoje puikioje monografijoje „Vincas Svirskis“ prilygino jį Kristijonui Donelaičiui.

Svirskis, tarsi paukštis keliauninkas – svirbelis, pusę amžiaus skrajojo vidurio Lietuvoje iš kaimo į kaimą, iš miestelio į miestelį, po ūkininkų sodybas, pakviestas gaspadorių, kurti medinių kryžių. Pasakojama, užsakovai labai vertinę jo meną – kaimai lenktyniavę, kas daugiau turės Svirskio sukurtų paminklų. Dabar išlikę gal ketvirtis iš jo tuo metu pastatytų 250 kryžių. Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje parodoje „Lietuvos sakralinė dailė“ eksponuojama penkiolika Svirskio kryžių ir koplytstulpių. Į muziejų šie kūriniai atkeliavo iš Nevėžio vidurupio laukų, klonių. Skulptūriški Svirskio kryžiai išvagoti ne tik menininko kalto, keliasdešimt metų stovėję vėjų, darganų valioje – suskeldėjo, prisigėrė saulės, turbūt ir mėnulio šviesos... Skulptorius žinojo, atiduodąs savo kūrinius Gamtos malonei. Matyt, jis nujatė ir savo kūrinių meninę vertę, likimą. Man Svirskio kūryba primena didžiųjų XIX a. menininkų – Vincento van Gogho, Paulo Gauguino dailę.

K.K.Šiaulytis

Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios" 2006 m. balandžio 15 d.

2014 m. balandžio 22 d., antradienis